„Microsoft“, „Alphabet“ ir „Samsung“: penkios DI pamokos iš vienos ataskaitų nakties

Daugiasluoksnis HBM atminties lustas duomenų centro fone

Spalio 28-osios vakarą rezultatus paskelbė „Microsoft“ ir „Alphabet“, kitą rytą Seule – „Samsung Electronics“. Visos trys pasiekė rekordų, tačiau rinka jas įvertino labai skirtingai, ir šis skirtumas daug pasako apie dabartinį DI investicijų etapą.

 

1. Paklausa vis dar lenkia pasiūlą

„Microsoft“ debesų platforma „Azure“ augo 48 %, nors pati kompanija prognozavo 44–45 %. Tai jau penktas ketvirtis iš eilės, kai augimas viršija vadovybės prognozę. Vadovybė vėl kartoja, kad klientų paklausa didesnė už turimus pajėgumus.

 

„Google Cloud“ pajamos per metus padvigubėjo. Dar 2022 m. šis padalinys dirbo nuostolingai, dabar jis atneša daugumą naujų „Alphabet“ pajamų. „Gemini“ programėlė pasiekė 1 mlrd. vartotojų.

 

Grandinės pradžioje vaizdas tas pats. „Samsung“ teigia, kad visa 2027 m. HBM atminties gamyba jau parduota, o lustų trūkumas kitąmet dar padidės.

 

2. Daugiausia uždirba tie, kurie parduoda „kastuvus“

„Samsung“ ketvirčio veiklos pelnas pirmą kartą viršijo 100 trln. vonų (apie 80 mlrd. USD). 99 % šio pelno atnešė lustų padalinys. Konkurentė „SK Hynix“ dieną anksčiau parodė apie 80 % veiklos maržą.

 

Kitame grandinės gale tas pats lustas tampa sąnaudomis. „Samsung“ telefonų ir buitinės technikos padalinys antrą ketvirtį iš eilės dirbo nuostolingai, nes brango atmintis. DI bumas visiems nevienodas: jis kelia komponentų gamintojus ir spaudžia vartotojų elektroniką, kurios maržos plonos.

 

3. Rinka žiūri, kas už DI moka

Tai svarbiausia šios savaitės pamoka. „Alphabet“ pajamos augo 25 %, veiklos pelnas – 30 %, tačiau akcija po prekybos krito apie 9–10 %.

 

Duomenų centrams kompanija per ketvirtį išleido 51,4 mlrd. USD, daugiau, nei uždirbo veikla. Laisvieji pinigų srautai jau antrą ketvirtį iš eilės neigiami. Skirtumą padengė skola ir naujų akcijų emisija, o savų akcijų supirkimas šiemet sustojo.

 

„Microsoft“ per ketvirtį investavo 45,2 mlrd. USD, bet šią sumą padengė savo pinigų srautai, ir dar liko 18,6 mlrd. USD. Akcija po prekybos kilo. Ta pati DI istorija, du finansavimo modeliai ir dvi priešingos reakcijos.

 

4. Mažesnės investicijos nereiškia sulėtėjimo

Abi JAV kompanijos investavo mažiau, nei laukė analitikai, ir lustų gamintojų akcijos naktį krito. „Micron“ neteko 3,4 %, „Broadcom“ ir AMD – apie 2,8 %.

 

Dalį šio skirtumo lėmė apskaita. Nuo liepos „Microsoft“ daugiau duomenų centrų nuomos sutarčių apskaito kaip įprastą nuomą, todėl jos nebepatenka į investicijų eilutę. „Alphabet“, kad pasiektų 195–205 mlrd. USD metinį planą, iki metų pabaigos turės investuoti dar daugiau, o 2027 m. žada „reikšmingą“ augimą. Statybos nesustojo.

 

5. Rekordo jau nepakanka

„Samsung“ grynasis pelnas išaugo daugiau nei šešis kartus iki 75,1 trln. vonų, bet analitikai laukė apie 87 trln. Didžiąją skirtumo dalį lėmė finansinės sąnaudos, nesusijusios su lustų verslu. Akcija Seule vis tiek dieną baigė 4,1 % žemiau.

 

Kai kaina jau įvertina tobulą rezultatą, net nedidelis nuokrypis tampa pardavimo priežastimi.

 

Ką tai reiškia investuotojui

DI paklausa reali ir auga sparčiau, nei prognozuoja pačios kompanijos. Tačiau rinka nebeapdovanoja augimo bet kokia kaina: ji vertina pinigų srautus, skolą ir tai, kuri grandinės dalis šiuo metu uždirba.

 

Šiandien daugiausia uždirba atminties gamintojai. Debesų kompanijos stato ir laukia, kol investicijos virs pinigų srautais. Kitas patikrinimas – „Alphabet“ IV ketvirčio investicijų skaičiai ir „Microsoft“ ataskaita sausio pabaigoje.

 

„Microsoft“ ir „Alphabet“ priklauso Nextury Technology Fund (NTF) portfeliui, „Samsung“ – Nextury Asia Technology Fund (NAF). Ši savaitė gerai parodė, kaip JAV debesų kompanijų išlaidos virsta Azijos lustų gamintojų pajamomis.

Susiję įrašai