Investicijų pulsas: technologijų milžinų ataskaitos. Kodėl pajamos augo, o akcijos krito?

Investicijų pulsas: kur dingo techmilžinų pinigai? Greta Vislockytė, 2026 m. lapkričio 4 d.

Technologijų milžinų ataskaitos šį sezoną parodė vieną dalyką: rinka vertina laisvą pinigų srautą, o pajamų augimas jos nebeįtikina. „Alphabet“, „Meta“ ir „Amazon“ per ketvirtį išleido daugiau negu uždirbo, ir visų trijų akcijos krito. Teigiamą pinigų srautą išlaikė tik „Microsoft“. Apie tai naujame „Investicijų pulso“ epizode kalba Greta Vislockytė.

 

Kas nutiko „Alphabet“?

„Google“ savininkė pranešė, kad jos debesijos verslas per metus daugiau negu padvigubėjo. Tai sparčiausiai auganti didelė debesija pasaulyje. Įprastai tokią naujieną rinka sutinka plojimais. Tą patį vakarą akcijos nukrito 10 %.

 

Priežastis slypi giliau antraštės. Pajamos ir pelnas buvo kiek mažesni, negu tikėjosi analitikai, o laisvas pinigų srautas tapo neigiamas: minus 9 mlrd. USD. Skirtumui padengti bendrovė skolinosi ir išleido naujų akcijų. Greta tai apibendrina taip: „Bendrovė, kuri metų metus grąžindavo pinigus akcininkams, dabar jų prašo atgal.“

 

Pelnas vienai akcijai atrodė silpnas ir dėl kito niuanso: „Alphabet“ turi „Anthropic“ ir „SpaceX“ akcijų, o jų vertės pokytis šį kartą pelną sumažino. Tiesa, net be šio efekto pelnas liko mažesnis už lūkesčius. Paieška, „Google“ širdis, augo lėčiau, negu tikėtasi. Ar žmonės pradeda klausti ne „Google“, o DI asistentų? Greta pabrėžia, kad kol kas tai interpretacija, ne faktas: paieška vis dar auga, tiesiog kiti verslai auga greičiau.

 

Kodėl tai liečia ir tuos, kurie šių akcijų neturi?

Per dvi savaites kortas atvertė beveik visas didysis technologijų septynetas: „Tesla“, „Meta“, „Microsoft“, „Alphabet“, „Amazon“. Laukiama „Apple“ ir „Nvidia“. Jei investuojate per S&P 500 ar pasaulio akcijų indekso fondą, nemažą dalį Jūsų pinigų sudaro būtent šios bendrovės. Jų ataskaitos judina visą rinką.

 

Įdomu ir tai, kad komanda, kuri ilgus metus kilo kartu, šiemet iširo. Iki spalio 23 d. rinką lenkė tik dvi technologijų bendrovės: „Apple“ ir „Nvidia“. Per vieną ataskaitų savaitę „Alphabet“ iš pliuso nuslydo į minusą, „Meta“, „Amazon“ ir „Nvidia“ prarado dalį vertės, „Microsoft“ beveik nepajudėjo. Rinką dabar lenkia vienintelė „Apple“.

 

Ką reiškia laisvas pinigų srautas paprastai?

Greta siūlo įsivaizduoti kavinę. Pajamos yra viskas, ką gavote už parduotus kavos puodelius. Pelnas vienai akcijai rodo, kiek uždirbo kiekviena savininko dalis, bet jį gali iškreipti vienkartiniai įvykiai, pavyzdžiui, parduotas senas kavos aparatas. Veiklos marža yra tai, kiek centų lieka iš kiekvieno gauto euro. Investicijos yra naujas kavos aparatas: mokate šiandien, atsiperka per kelerius metus.

 

Laisvas pinigų srautas yra pinigai, kurie lieka kasoje, kai susimokate už viską, įskaitant tą naują aparatą. Iš jų mokami dividendai ir superkamos akcijos. Šį ketvirtį techmilžinai aparatų pirko tiek, kad kasa ištuštėjo.

 

Keturios ataskaitos: kas liko kasoje?

„Microsoft“ yra šio sezono išimtis. Pajamos augo beveik penktadaliu ir viršijo lūkesčius, „Azure“ per metus išaugo beveik puse, veiklos marža siekia apie 50 %. Investicijos auga trečdaliu, apie 45 mlrd. USD per ketvirtį, bet bendrovė turi 677 mlrd. USD pasirašytų užsakymų. Tai jau sutartys, ne prognozės. Pinigų srautas mažesnis negu pernai, tačiau teigiamas: 18,6 mlrd. USD. Akcijos tą dieną pakilo apie 4 %.

 

„Meta“ pajamas augino daugiau negu ketvirtadaliu, o tokio dydžio bendrovei tai daug. Reklama veikia. Pelnas vienai akcijai išaugo kelis kartus, bet abu laikotarpius iškreipė vienkartinės teisinės išlaidos. Net jas atėmus, išlaidos auga greičiau negu pajamos, o veiklos marža per metus sumažėjo perpus: nuo 40 % iki 20 %. Pirmą kartą nuo 2012 metų „Meta“ išleido daugiau negu uždirbo (minus 2,1 mlrd. USD) ir per devynis mėnesius nesupirko nė vienos savos akcijos. Prieš kelerius metus Markas Zuckerbergas viską statė ant metavisatos, dabar dar didesnis statymas eina į dirbtinį intelektą.

 

„Amazon“ pajamos augo apie 12 %, kaip ir tikėtasi. Debesija augo sparčiausiai per beveik penkerius metus ir uždirba didžiąją pelno dalį. Reklama nuvylė. O skaičius, nuo kurio suklūsta investuotojai: minus 33,5 mlrd. USD laisvo pinigų srauto per vieną ketvirtį. „Amazon“ investavo daugiau negu bet kas kitas (77,3 mlrd. USD per ketvirtį) ir sako, kad kitais metais investuos dar daugiau. Prekybos pradžioje akcija smuko apie 7 %.

 

Visų keturių pajamos augo sparčiai. Gretos išvada: „Skirtumas buvo ne augimas, o laisvas pinigų srautas.“

 

Kita medalio pusė: „ServiceNow“

„ServiceNow“ nėra techmilžinas, bet pavyzdys iškalbingas. Po ataskaitos akcijos krito 27 %, tai buvo blogiausia diena bendrovės istorijoje. Tiesioginė priežastis buvo lėtesnė augimo prognozė. Kritimas toks staigus, nes investuotojai bijo, kad dirbtinio intelekto agentai sumažins licencijų poreikį, nors „ServiceNow“ pati siūlo DI. Vieniems dirbtinis intelektas kuria vertę, kitiems kelia grėsmę.

 

Kiek kainuoja DI ir kas už jį moka?

Keturios aptartos bendrovės į dirbtinį intelektą šiemet investuos apie 725 mlrd. USD. Kitais metais visos didžiosios debesijos bendrovės kartu peržengs trilijoną. Įdomiausia čia proporcija: iš kiekvieno uždirbto dolerio „Amazon“ investicijoms skiria beveik 40 centų, „Meta“ daugiau negu pusę. 2019 metais tai buvo apie dešimtadalį.

 

Dar viena detalė: didžioji dalis pinigų eina lustams, ne pastatams. Pastatas stovi dešimtmečius, lustas gali pasenti per kelerius metus. Todėl šios investicijos turi atsipirkti greitai.

 

Po pandemijos šios keturios bendrovės kas ketvirtį kartu turėdavo apie 45 mlrd. USD laisvų pinigų. Šį ketvirtį analitikai tikėjosi nedidelio pliuso. Gavo didelį minusą: „Microsoft“ teigiama, „Meta“ ir „Alphabet“ minuse, „Amazon“ minus 33,5 mlrd. Tai nereiškia, kad bendrovės nuostolingos. Jos labai pelningos, tiesiog beveik viską, ką uždirba, pasirenka investuoti.

 

Kai pinigų nebeužtenka, skolinamasi. „Alphabet“ ilgalaikė skola per metus išaugo beveik šešis kartus: nuo 21,6 iki 125,1 mlrd. USD. Kaina, kurią investuotojai moka už apsaugą nuo „Alphabet“ ir „Microsoft“ nemokumo, spalį pasiekė rekordą. Niekas nesitiki bankroto. Rinka pirmą kartą perka draudimą nuo scenarijaus, kad investicijos neatsipirks. Raminanti pusė: šios investicijos nėra privalomos. Jei paklausa sulėtėtų, milžinai galėtų jas sumažinti ir pinigų srautas greitai atsistatytų. „Microsoft“ savo skolą net mažina.

 

Kas už tai mokės? Greta pateikia tris atsakymus iš skaičių. Pirma, „Microsoft“ turi 677 mlrd. USD užsakymų į ateitį. Antra, dirbtinis intelektas debesijoje jau uždirba: „Google Cloud“ ir AWS veiklos marža siekia 36–39 %. Trečia, „Anthropic“ 2024 m. pabaigoje turėjo apie 200 klientų, kurie DI per metus išleidžia daugiau negu 100 000 USD, o šių metų rugsėjį tokių klientų buvo jau apie 11 900. Milžinai investuoja į DI laboratorijas, laboratorijos perka skaičiavimus jų debesijoje, debesijos pajamos auga. Aukso karštinės metu daugiausia uždirbo ne aukso ieškotojai, o tie, kurie pardavinėjo kastuvus. Šiandien kastuvus parduoda debesija ir lustų gamintojai. Paklausa kol kas koncentruota, todėl verta stebėti, kaip greitai DI pradės pirkti paprastos įmonės.

 

Ką stebėti toliau?

Keturios datos: „Apple“ ataskaita (bendrovė DI infrastruktūros stato mažiau, ir šiemet tai pasiteisino), lapkričio viduryje planuojamas „Anthropic“ IPO (Gretos pastebėjimu, jei įvyks, jis gali tapti didžiausiu istorijoje ir pirmą kartą rinka pati įkainos DI laboratoriją), lapkričio 18 d. „Nvidia“ ataskaita, kuri parodys, kurioje investicijų ciklo vietoje esame, ir kitų metų investicijų planai.

 

Keturi rodikliai kitam ketvirčiui: debesijos augimas (DI paklausos termometras), laisvas pinigų srautas (gerėja ar blogėja), skola (kiek skolinasi ir kiek rinka už tai prašo) ir kantrybė. Analitikai prognozuoja, kad „Alphabet“ pinigų srautas vėl taps teigiamas apie 2028 metus. Tai prognozė, ne faktas, bet ji primena seną taisyklę: statybos kainuoja anksčiau, negu galima naudotis vaisiais.

 

Šiame straipsnyje pateikiama informacija yra skirta tik bendro pobūdžio informavimui ir diskusijai. Tai nėra investavimo rekomendacija, finansinis patarimas ar raginimas priimti investicinius sprendimus. Laidos dalyviai dalijasi asmeninėmis įžvalgomis ir nuomone, kurios neturėtų būti laikomos individualia konsultacija. Prieš priimdami investicinius sprendimus, įvertinkite savo finansinę situaciją ir, jei reikia, pasitarkite su licencijuotu finansų patarėju.

Susiję įrašai