Kvantiniai kompiuteriai šiandien saugiu laikomą šifravimą gali įveikti jau po 3–5 metų. Pasak Iljos Laurs, būtent apie tai „Google“ neseniai perspėjo bankus ir valstybes, nors dar metų pradžioje ta pati rizika buvo vertinama dešimtmečio horizontu. Investuotojui tai kelia du klausimus: kas bus su bankų ir kriptovaliutų saugumu ir ar jau metas pirkti kvantinių technologijų akcijas.
Kas yra kvantinis kompiuteris ir kuo jis skiriasi nuo įprasto
Kvantinis kompiuteris vienu metu gali dirbti su daugybe galimų reikšmių, o įprastas kompiuteris kiekviename žingsnyje renkasi tik tarp nulio ir vieneto. Skirtumas prasideda nuo pačio pagrindo.
Tranzistorius veikia paprastai: jei teka elektra – vienetas, jei neteka – nulis. Iš šių nulių ir vienetų sudėta visa šiandienos kompiuterija, nuo „Excel“ lentelės iki didžiausių duomenų centrų su „Nvidia“ lustais. Už kiekvieno veiksmo ekrane, pasak Iljos, stovi trilijonai tokių dvejetainių operacijų. Net „ChatGPT“ atsakymas galiausiai susiveda į jas, tik jų reikia tiek, kad duomenų centrai sunaudoja milžiniškus elektros kiekius.
Septyniasdešimt metų lustai galingėjo pagal Muro dėsnį, nes į tą patį plotą tilpdavo vis daugiau tranzistorių. Būtent tai rodo nanometrai, kuriuos seka lustų rinka besidomintys investuotojai.
Dabar fizikai sako, kad tankiau supakuoti nebeįmanoma. Jei architektūra nesikeis, eksponentinio augimo tikėtis nebėra iš kur. Kaip lustai priėjo šią ribą, Ilja pasakojo ankstesnėje laidoje apie lustus [NUORODA].
Kvantinis kompiuteris veikia kitame lygmenyje. Tranzistorius gyvena makropasaulyje ir matomas mikroskopu, o kvantinis procesorius naudoja atskirų atomų savybes. Tai mažiausias šiuo metu žinomas fizikos lygmuo, ir jame galioja visai kitos taisyklės.
Kubitas yra kvantinis bito atitikmuo. Bitas turi vieną iš dviejų reikšmių, o kubitas dėl superpozicijos gali turėti visas reikšmes vienu metu. Būtent iš čia kyla skaičiavimo galia, kurios, Iljos žodžiais, iš silikono ir tranzistorių neišspaustum net per tūkstantį metų.
Ar kvantiniai kompiuteriai gali nulaužti šifravimą
Teoriškai – taip. Slaptažodžiai, banko pavedimai ir bitkoinas saugūs dėl vienos matematinės asimetrijos: dabartiniai kompiuteriai daugina milijonus kartų greičiau, nei dalija.
Dalyba kompiuteriui yra parinkimas, todėl, pasak Iljos, iššifruoti 128 bitų raktą net galingiausiam superkompiuteriui prireiktų tūkstančių metų. Tokio kantraus hakerio nėra.
Lietuvoje tuo pačiu principu remiasi ir kasdieniai įrankiai: prisijungimas prie internetinės bankininkystės, „Smart-ID“ patvirtinimas, elektroninis parašas. Tas pats galioja ir kriptovaliutų piniginėms. Visi jie saugūs tol, kol atvirkštinis skaičiavimas trunka nerealiai ilgai.
Kvantinis kompiuteris šios asimetrijos nepaiso. Kai tūkstančiai metų virsta sekundės dalimi, šiandienis saugumas tampa laiko klausimu. Bankams ir valstybėms tai reiškia, kad sistemoms atnaujinti liko mažiau laiko, nei planuota. Ką „Google“ perspėjimas reiškia bitkoino sąskaitoms ir kas nutiks, jei bankai nieko nedarys – 11:49 laidoje.
Kaip veikia kvantinė komunikacija ir kodėl ji saugi
Kvantinis ryšys turi savybę, kurios neturi įprastas ryšys: jo neįmanoma perskaityti nesugriovus. Jei kas nors bando perimti žinutę pakeliui, ji tiesiog nepasiekia gavėjo. Ilja tai pasako trumpai: „Fizikos dėsniai tą draudžia.“
Tokio ryšio poreikis auga eksponentiškai: 5G jau veikia, o kalbama ir apie 6G. Ilja kalba apie duomenų centrus kosmose ir humanoidinius robotus, kuriems realiu laiku reikia keistis milžiniškais duomenų srautais. Tokiame pasaulyje debesis virš palydovo negali būti priežastis, dėl kurios robotas sustoja.
Paprastam vartotojui tai reikštų greitesnį ir patikimesnį ryšį, pavyzdžiui, palydovinį internetą, kuriam netrukdo debesys. Šiandien paprašius „ChatGPT“ nupiešti paveikslėlį tenka palaukti, o greitesnis skaičiavimas ir ryšys tokias pauzes panaikintų. Apie duomenų centrus kosmose – atskira laida [NUORODA].
Kada kvantiniai kompiuteriai taps realybe
Per pusmetį iš prognozių dingo dešimtmetis. Laidos vedėja Rena Saribekian-Kinderė primena, kad „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas pernai kvantinius kompiuterius matė po 20–30 metų, o šių metų gegužę – jau maždaug po dešimties.
Ilja primena, kaip atsiranda tokie proveržiai. Technologija ilgai verda, visi apie ją kalba, bet beveik niekas jos nėra lietęs, kol atsiranda įmonė, kaip „OpenAI“, ir per kelias dienas padaro ją prieinamą visiems. Apie kvantinius kompiuterius kalbama jau apie dešimt metų, bet pastaruoju metu kalbos gerokai sutirštėjo.
Tokį kvantinių technologijų „ChatGPT momentą“ Ilja prognozuoja per 3–5 metus. Jis neatmeta, kad tai gali įvykti ir per metus.
Tempą rodo skaičiai. Prieš trejus metus IBM kalbėjo apie keturis ar aštuonis kubitus, šiemet „Microsoft“ – apie tūkstantį viename čipe. Dar neseniai kvantiniams procesoriams reikėjo beveik absoliutaus nulio, o dabar, pasak Iljos, vis dažniau pranešama apie čipus, veikiančius kambario temperatūroje.
Kvantinį kompiuterį jau dabar galima išbandyti patiems. IBM atvėrė prieigą internetu: užsiregistravus galima gauti laiko langą ir mokytis jį programuoti, o registracija, pasak Iljos, matyti vos atsidarius IBM svetainę. Ilja tai lygina su programavimu prieš penkiasdešimt metų, kai čipai buvo programuojami asemblerio kalba.
Kliūčių kol kas netrūksta. Net kelių kubitų procesoriui reikia kambario dydžio šaldymo sistemos ir apie –270 °C temperatūros. Realiems uždaviniams, pasak Renos, reikėtų milijonų kubitų, o galingiausi šiandienos kompiuteriai jų turi iki dešimties tūkstančių.
Ką kvantiniai kompiuteriai reikš dirbtiniam intelektui ir kasdieniam žmogui
Dirbtinio intelekto matematika jau žinoma, bet jo apetitas skaičiavimams ir energijai viršija tai, ką gali pasiūlyti tranzistoriai. Įrašui „Facebook“ paskelbti kvantinio kompiuterio nereikia – jo prireikė tik atsiradus dirbtiniam intelektui. Ekonomika visada eina paskui poreikį, sako Ilja, ir kvantiniai kompiuteriai atsiranda būtent kaip atsakymas į jį. Iš šio derinio jis tikisi kito didelio „GPT momento“ ir kalba apie superintelektą, kuris hipotetiškai pralenktų visos žmonijos galimybes.
Dirbtinį intelektą žmonės jau naudoja kūrybai, šeimos meniu sudaryti ar darbe vietoj „Excel“, primena Rena. Su kvantiniais kompiuteriais kasdienybė galėtų atrodyti dar netikėčiau. Ilja pateikia pavyzdį: „Netflix“, kuris realiu laiku sukuria filmą tik jums, pavyzdžiui, jums patikusios istorijos tęsinį kitame žvaigždyne. Tokio filmo niekas kitas pasaulyje nematytų.
Nerimo dėl darbo vietų Ilja nekursto. Technologija, jo požiūriu, yra neutralus įrankis, kaip plaktukas, o darbą atima žmogus, mokantis dirbti su dirbtiniu intelektu, iš to, kuris nemoka. Kartu jis nieko neprimeta: „Neprivalai nieko.“
Tik pasekmės jau matyti. Specialistas, vis dar dirbantis su prieš metus ar trejus naudotais įrankiais, vieną dieną tampa nekonkurencingas: darbdavys jo nesamdo, užsakovas nenori mokėti. Ten, kur anksčiau reikėjo tūkstančio valandų, žmogus su dirbtinio intelekto įrankiu, pasak Iljos, darbą padaro per penkias minutes.
Ar verta investuoti į kvantinių kompiuterių akcijas
Investuotojus traukia noras atrasti kitą „Amazon“ ar „Nvidia“, bet Ilja šią rinką vertina atsargiai: „Tai šiuo metu rinka visiškai spekuliacinė.“ Nėra nei rodiklių, pagal kuriuos vertinti, nei aiškių verslo modelių, nei pajamų. Pirmieji verslo modeliai po truputį ryškėja, bet kol kas visi daugiausia spėlioja. „IonQ“ akcijų istorijoje kilimai ir kritimai keičia vienas kitą, o kainas dažnai pajudina vienas straipsnis ar nauja ažiotažo banga.
Pažaisti galima kaip loterijoje, bet investuoti į kvantines technologijas sistemiškai ir strategiškai, jo nuomone, dar per anksti. Pačią technologiją Ilja vadina labai įdomia ir žada prie jos dar grįžti, o investavimo idėją – itin rizikinga ir spekuliatyvia.
Jis pabrėžia, kad tai asmeninė nuomonė, ne patarimas. Ką tuomet stebėti vietoj akcijų kainų ir ką iš tikrųjų reiškia „Google“ laboratorijos rekordai – 24:37.
Lietuvos investuotojui verta pažiūrėti ir į tai, ką jis jau turi. Jei kaupiate II pakopos pensijų fonde, kuris investuoja į pasaulio akcijų indeksus, tikėtina, kad dalį „Microsoft“ ir „Google“ akcijų jau turite. Būtent šias korporacijas, kartu su IBM, Ilja išskiria kaip didžiausius žaidėjus, kuriančius įdomiausias kvantines technologijas.
Kas gali tapti kvantinių technologijų lyderiu
Dirbtinio intelekto proveržiui užteko matematikos, kurią „DeepMind“ aprašė bent prieš penkerius metus, o „OpenAI“, Iljos žodžiais, tas žinias tik sudėliojo. Kvantinėje srityje taip nepavyks. „Kvantinėje yra įėjimo barjeras labai aukštas“, – sako Ilja, ir studentas garaže kvantinio čipo vargu ar pasigamins.
Todėl įdomiausios technologijos kuriamos didžiųjų korporacijų laboratorijose. IBM ilgą laiką nebuvo biržos naujienų žvaigždė, bet Ilja primena, kad kadaise pamiršti buvo ir „Micron“, ir „Nvidia“. Didesnę tikimybę jis mato scenarijui, kai vienas iš esamų gigantų paskelbia turįs tai, ko neturi niekas kitas, ir tada prasideda augimas. Ir iškart priduria, kad tai ne patarimas pirkti IBM akcijas.
Varžovų ratas nedidelis. Renos pastebėjimu, į lenktynes iš naujo įsijungė „Microsoft“, o iš kitos pusės gali ateiti ir „Nvidia“.
Milžinams kyla kita problema. Kai įmonė jau verta penkių trilijonų, kiti penki reiškia beveik padvigubėjimą, o tokiam augimui pasaulis pasidaro per mažas. Kodėl naujų žaidėjų per trejus metus beveik neatsiras ir kuriam milžinui gali atitekti kitų penkių trilijonų karūna – 28:25.
