„Alibaba“ antradienį per „Apsara“ konferenciją Hangdžou pristatė naują dirbtinio intelekto lustą „Zhenwu V900“ ir paskelbė, kad artimiausiu metu kurs iki 10 trilijonų parametrų dydžio kalbos modelį. Investuotojai naujieną sutiko entuziastingai – bendrovės akcijos Honkonge per dieną pabrango iki 5 proc.
„Zhenwu V900“ – nauja „Alibaba“ dirbtinio intelekto lustų karta, skirta tiek modelių apmokymui, tiek jų veikimui gamyboje. Bendrovė teigia, kad naujasis lustas veikia tris kartus greičiau nei ankstesnė jos lustų karta. Generalinis direktorius Eddie Wu renginyje sakė, kad „Alibaba“ siekia kontroliuoti visą technologijų grandinę – nuo lustų iki programinės įrangos, kurioje jie veikia. Pati bendrovė tai vadina „pilno paketo“ (angl. full-stack) dirbtinio intelekto strategija.
Kartu su lustu paskelbta ir apie modelių šeimos „Qwen“ ateitį. Šiuo metu didžiausias „Alibaba“ modelis turi 2,4 trilijono parametrų. Wu sakė, kad kitas modelis bus du iki keturių kartų didesnis – tarp 5 ir 10 trilijonų parametrų. Parametrų skaičius rodo modelio dydį ir dažnai, nors ne visada, siejamas su jo galimybėmis.
Investicijos šiai strategijai nemažos. „Alibaba“ jau skyrė 53 mlrd. dolerių dirbtinio intelekto infrastruktūrai. Bendrovė taip pat nusitaikė į 20 gigavatų duomenų centrų pajėgumą visame pasaulyje iki 2032 metų. Tai vienas didžiausių tokio masto planų, apie kurį šiuo metu kalba Azijos technologijų kompanija. Papildomai bendrovė pranešė, kad savo lustų liniją atnaujins kasmet – toks tempas turėtų paspartinti technologijų ciklą ir palaipsniui mažinti atotrūkį nuo „Nvidia“ sprendimų. „Apsara“ – kasmetinis „Alibaba“ debesijos ir dirbtinio intelekto renginys Hangdžou, per pastarąjį dešimtmetį tapęs viena svarbiausių platformų Kinijos technologijų sektoriaus naujienoms skelbti.
Šis pranešimas nėra atsitiktinis. JAV nuo 2022 metų riboja pažangiausių lustų, tarp jų – „Nvidia“ sprendimų, eksportą į Kiniją. Kinijos technologijų kompanijos – „Alibaba“, „Huawei“, „Cambricon“ – sparčiai investuoja į savo lustų kūrimą, kad sumažintų priklausomybę nuo JAV tiekėjų. „Zhenwu V900“ tapo vienu ryškiausių šių pastangų pavyzdžių. Analitikai jį vadina tiesioginiu atsaku į klausimą, kas nutinka, kai antra pagal dydį pasaulio ekonomika atkertama nuo pažangiausių lustų.
Rinka reagavo greitai. „Alibaba“ akcijos Honkongo biržoje (9988.HK) po pranešimo pabrango iki 5 proc., o bendrovės rinkos vertė viršija 2,2 trln. Honkongo dolerių. Panašų investuotojų susidomėjimą bendrovė sukėlė ir anksčiau, kai „Qwen“ modeliai tapo populiaria atvirojo kodo alternatyva „DeepSeek“ modeliams.
„Nvidia“ vadovas Jensen Huang ne kartą viešai pripažino, kad JAV eksporto apribojimai gerokai apkarpė bendrovės pajamas Kinijoje. Būtent šią spragą dabar bando užpildyti vietiniai gamintojai – „Alibaba“, „Huawei“ ir „Cambricon“ konkuruoja ne tik tarpusavyje, bet ir siekia įtikinti vietinius debesijos klientus, kad jų sprendimai jau pakankamai geri kasdieniam dirbtinio intelekto darbui.
Investuotojams, sekantiems Azijos technologijų sektorių per „Nextury Asia Technology Fund“ (NAF), ši naujiena – dar vienas ženklas, kad regiono kompanijos nebesitenkina vien programinės įrangos kūrimu ir vis giliau leidžiasi į lustų gamybą. Konkurencija tarp „Nvidia“ ir Azijos gamintojų, iki šiol vykusi daugiausia programinės įrangos lygmenyje, persikelia į patį lustų dizainą – o tai keičia investicinį peizažą visam sektoriui.
