Birželio 1 d. „Computex“ parodoje Taipėjuje „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas paskelbė, kad prasidėjo „Vera Rubin“ gamyba – naujos kartos sistema jau veikia pilnu pajėgumu. Tai stambiausias produkto paleidimas Taivano pramonės istorijoje – vienai sistemai reikia beveik 2 mln. detalių ir 150 vietinių tiekėjų.
„Vera Rubin“ – ne vienas lustas. Tai ištisa spinta, jungianti naujus „Rubin“ grafikos procesorius, „Vera“ centrinius procesorius, „BlueField“ duomenų procesorius ir „NVLink 72“ jungtis. Vienas „Rubin“ lustas turi 288 GB „HBM4“ atminties, 22 TB/s pralaidumą ir 50 petaflopų „NVFP4“ skaičiavimo galios. Tranzistorių jame – 336 mlrd., 1,6 karto daugiau nei praeitos kartos „Blackwell“ luste, kuriame jų buvo 208 mlrd.
Visa „NVL72“ stovo sistema pasiekia 3,6 eksaflopo „NVFP4“ našumo ir, anot „Nvidia“, veikia 10 kartų efektyviau vienam vatui nei „Blackwell“. Įmonė nurodo, kad išvadų greitis išauga iki 5 kartų, o vieno žetono kaina krenta 10 kartų. Tokie skaičiai svarbūs „OpenAI“, „Anthropic“ ir kitiems modelius treniruojantiems klientams, kuriems elektros ir skaičiavimo sąskaita jau viršija pačios aparatūros kainą.
„Vera Rubin“ gamyba: kodėl tai istorinis įvykis
Gamybos mastas paaiškina, kodėl Taivanas liko viso DI ciklo centre. „Nvidia“ tiekimo grandinė „Vera Rubin“ projektui dvigubai didesnė nei „Grace Blackwell“. Vieno stovo surinkimas anksčiau trukdavo dvi valandas, dabar – penkias minutes. Lustus lieja „TSMC“, kuri tą pačią savaitę su „Nvidia“ pristatė bendrą darbą: dirbtinis intelektas keliauja į pačias gamyklas. „cuLitho“ biblioteka litografijos skaičiavimus pagreitina 20–50 proc.
Atmintį tiekia korėjiečiai. „SK Hynix“ laimėjo apie 70 proc. „Rubin“ „HBM4“ užsakymų, o „Samsung“ per „Computex“ parodė „HBM5“ prototipą, pagamintą 2 nm procesu. Pirmąjį šių metų ketvirtį „SK Hynix“ pajamos pasiekė rekordinius 52,6 trln. vonų, daugiausia dėl „HBM“ pardavimų DI infrastruktūrai. „Samsung“ puslaidininkių padalinys uždirbo 53,7 trln. vonų veiklos pelno.
Lustų užsakovų eilėje – ir „Broadcom“. Birželio 3 d. įmonė paskelbė rekordines antrojo ketvirčio pajamas: 22,2 mlrd. dolerių, 48 proc. daugiau nei prieš metus. DI puslaidininkių pajamos šoktelėjo 143 proc. iki 10,8 mlrd. dolerių. Trečiajam ketvirčiui „Broadcom“ prognozuoja 16 mlrd. dolerių DI pajamų – per metus daugiau nei dvigubai. Tarp pagrindinių klientų – „Google“, „Meta“, „OpenAI“ ir „Anthropic“, kuriantys savo lustus.
„Nvidia“ finansiniais 2026 metais uždirbo 215,94 mlrd. dolerių pajamų, 65 proc. daugiau nei pernai. Nasdaq indeksas vien gegužę pakilo daugiau nei 8 proc. ir baigė mėnesį rekordiniame lygyje. Puslaidininkių banga kelia visą rinką.
„Vera Rubin“ istorija sujungia abu „Nextury“ fondus į vieną grandinę. NTF laiko „Nvidia“ ir „Broadcom“ – jie projektuoja lustus ir uždirba iš DI infrastruktūros. NAF remiasi Azijos gamyba: „TSMC“ Taivane lieja lustus, „SK Hynix“ ir „Samsung“ Korėjoje tiekia atmintį, be kurios nė vienas „Rubin“ neveiktų.
Investuotojams aktualu, kad „Vera Rubin“ gamyba priklauso nuo itin siauro tiekimo grandinės rato. „TSMC“ jau perskirstė savo pažangiausius pajėgumus šiam projektui – apie tai, kaip įmonės rekordinis ketvirtis atspindi DI paklausą, skaitykite TSMC pelno šuolio analizėje. Panašų modelį – projektuoti lustus ir uždirbti iš DI infrastruktūros – taiko ir „Broadcom“, kurios DI lustų pajamos per metus padvigubėjo; daugiau apie tai skaitykite čia.
„Nextury Technology Fund“ į „Broadcom“ investavo dar prieš šį rezultatų šuolį – apie tą sprendimą ir jo logiką galite paskaityti atskirame straipsnyje. Kartu su „Vera Rubin“ gamyba auganti DI infrastruktūros paklausa rodo, kad puslaidininkių sektoriaus augimas nėra vienos bendrovės istorija, o visos tiekimo grandinės reiškinys – nuo Taivano gamyklų iki Korėjos atminties gamintojų.
Investuotojui, stebinčiam DI infrastruktūros sektorių, verta atkreipti dėmesį, kad „Vera Rubin“ gamyba yra ne pavienis įvykis, o dalis platesnio ciklo, kuriame kelios dešimtys bendrovių visame pasaulyje priklauso viena nuo kitos. Bet koks trikdis tiekimo grandinėje – ar tai būtų atminties trūkumas, ar litografijos pajėgumų stoka – gali paveikti visą sektorių vienu metu. Todėl ilgalaikiam investuotojui protingiau vertinti visą DI infrastruktūros ekosistemą, o ne vieną bendrovę atskirai. Kol paklausa DI infrastruktūrai viršija pasiūlą, „Vera Rubin“ gamyba turėtų likti vienu iš svarbiausių rodiklių, kurį verta stebėti kiekvieną ketvirtį.
„Vera Rubin“ gamyba – ryškus pavyzdys, kodėl DI infrastruktūros sektorius investuotojams tampa vis aktualesnis. Tiems, kurie norėtų dalyvauti šiame augime per fondus, o ne pavienes akcijas, daugiau informacijos rasite Nextury Fund investavimo puslapyje.
