Dirbtinio intelekto sugeneruotas paveikslas laimi meno konkursą, laboratorijoje pagaminamas beveik bet kokio dydžio deimantas, o aktorių nuskenuoja per vieną dieną ir toliau ekrane naudoja jo skaitmeninę kopiją. Visi trys atvejai yra apie tą patį: kas nutinka vertei, kai tai, kas anksčiau buvo reta, tampa beveik neribota.
Laidoje „31 minutė su Ilja Laurs” Rena Saribekian-Kinderė ir Ilja Laurs kalbasi apie sintetinę mediją – dirbtinio intelekto kuriamą muziką, tekstus, vaizdus, reklamas, animaciją ir filmus – ir apie tai, kaip ji keičia ne tik kūrybos industriją, bet ir supratimą apie autorystę.
Kada nustojame atskirti, kas sukūrė kūrinį
Aklame teste dirbtinio intelekto sugeneruotas darbas laimėjo meno konkursą, ir tai buvo dokumentuota. Vertintojai nematė autoriaus ir vertino vien kūrinį – tik paskelbus rezultatus paaiškėjo, kad jo nepiešė žmogus.
Dar prieš kelerius metus AI vaizdus išduodavo akivaizdžios klaidos: nenatūralios rankos, šeši pirštai, netvarkingos detalės. Tuomet tokiu rezultatu buvo galima pasinaudoti nebent nedidelei iliustracijai. Šiandien Ilja Laurs sako, kad nuasmenintas vertinimas duoda kitą atsakymą: kai autorystė nežinoma, meninė komponentė arba prilygsta žmogaus darbui, arba jį pralenkia. Panašių atvejų yra ir muzikoje.
Pirmieji tokie kūriniai aukcione parduoti už keletą šimtų tūkstančių dolerių. Bet, pasak jo, mokėta ne už meną. Mokėta už tai, kad tai buvo pirmas kartas – kaip Kasparovo pralaimėjimas kompiuteriui nusipelnė vietos istorijoje savaime.
Autorystės klausimas lieka neišspręstas. Viena pusė teigia, kad jei modelis mokėsi iš kūrinių, jis pažeidė teises ir privalo mokėti – teismai pilni šimtamilijoninių ieškinių. Kita primena, kad žmonija niekada nieko nekūrė iš nieko: kiekvienas dailininkas yra kažkuo įkvėptas, o Einšteinas savo darbą vadino milimetro antstatu ant iki jo pastatyto dangoraižio. Sprendimų yra į abi puses – vieni pripažįsta autorių teises, kiti konstatuoja, kad AI sukurtas turinys apskritai negali būti apsaugotas.
Ką apie meno kainas pasako sintetiniai deimantai
Kai daiktą galima pagaminti be ribų, jo kaina krenta, o vertė persikelia į kilmę ir istoriją. Deimantai šiandien kainuoja tiek, kiek kainavo prieš dvidešimt metų, nes laboratorijoje pagaminamas bet kokio dydžio akmuo.
Juvelyrinėje parduotuvėje investiciniu vadinamas deimantas jau nebėra pats akmuo. Tai kilmės sertifikatas, istorija ir tas mažas netobulumas, kurio sintetika nesivargina atkartoti.
Mene tas pats mechanizmas veikia seniai, tik retai įvardijamas. Ilja Laurs pasakoja, kad Lietuvos dailininkai, paklausti apie muziejuose kabančius šimto milijonų vertės paveikslus, atsako be sentimentų: su tokia technika ir perspektyva toks darbas nepraeitų ketvirto kurso universitete. Mokama ne už meną, o už tai, kad kažkas pirmas pamatė oro perspektyvą, arba už tai, kad Pollockas nusprendė tapyti gulėdamas.
Tą patį parodė ir NFT bumas. Už paveiksliuką su beždžionėle buvo mokami šimtai tūkstančių, investavo garsūs sporto ir meno pasaulio vardai, o baigėsi viskas nuliu.
Kodėl turinio kaina artėja prie nulio
Kai pasiūla tampa beribė, deficitu tampa nebe turinys, o žmogaus dėmesys. Trumpajam vaizdui tai jau įvyko: telefonų kameros padarė jį pigų, „TikTok” – begalinį, ir šiandien už jį mokėti niekam nekyla į galvą. Platformos elgiasi priešingai – primoka, kad žiūrėtum.
Kitas eilėje, pasak Iljos Laurs, yra muzika, nes ji trumpesnė ir greičiau sukuriama. Mastelis jau matomas: AI platformos per metus išleidžia milijardus kūrinių ir dešimt kartų viršija licencijuotus katalogus, kuriuose yra šimtai milijonų vienetų. Kinui tai užtruks ilgiau, bet trajektorija ta pati, o laikotarpis, apie kurį kalbama, – treji–penkeri metai.
Kas nutinka aktoriaus profesijai
Kino versle sintetinė medija jau yra skaičius sutartyje, ne prognozė. 2025-aisiais dėl to streikavo Holivudas – protestavo aktoriai, kūrėjai ir prodiuseriai.
Pokytį Ilja Laurs nusako aktoriaus žodžiais. Anksčiau jis sakydavo, kad tikisi Tomo Cruise’o karjeros. Dabar: „Mane tiesiog nuskenuoja 3D per vieną dieną, sumoka vienkartinę išmoką už mano kūno skenavimą ir laisvas visam gyvenimui.” Filmuose sintetinio turinio jau nemažai, o kompensacijos garsiems aktoriams tebemokamos daugiausia iš inercijos – žiūrovas vis dar atpažįsta veidą ir vardą. Kartu mažėja paskata investuoti į naujas kino žvaigždes.
Kodėl žmogus iš kūrybos neišnyksta
Auditorija prisiriša ne prie kūrinio, o prie asmenybės, ir tai yra dalis, kurios dirbtinis intelektas kol kas nepakeičia. Žiūrėdami paveikslą matome van Goghą, žiūrėdami filmą – Tomą Cruise’ą, klausydami dainos – Michaelą Jacksoną.
Turinys šiuo požiūriu yra tiltas iki žmogaus. Tą ryškiausiai parodė influencerių kultūra: nufilmuota graži kriauklė nedomina nieko, o ta pati kriauklė su žmogaus pasakojimu jau turi auditoriją.
Todėl artimiausia trajektorija yra ne dirbtiniai atlikėjai, o žmonės, kurie prie AI sukurto turinio prideda savo istorijos gabaliuką, o dirbtinis intelektas tą indėlį padaugina šimtą kartų. Vietoj kelių dešimčių tūkstančių profesionalių muzikantų atsiranda milijonai kūrėjų, o vietoj vienos milijoninės auditorijos – mikro bendruomenės, kuriose kūrėjas gali turėti vos dešimt gerbėjų ir to visiškai pakanka.
Toliau į ateitį žvelgiant, turinys gali gimti realiu laiku. Vietoj katalogo, kuriame ieškoma, ką žiūrėti, srautinė platforma po dešimtmečio galėtų sukurti mėgstamos istorijos tęsinį pagal tos dienos nuotaiką.
Kur skaitmeninis dvynys naudingas, o kur pavojingas
Skaitmeninis dvynys yra žmogaus kopija, veikianti be jo, ir jos nauda priklauso nuo srities. Medicinoje tai galimybė ant modelio išbandyti vaistus ir terapijas, įvertinti genetiką ir gauti jau patikrintą sprendimą, nes to paties vaisto poveikis dviem žmonėms skiriasi.
Čia atsiranda lietuviškas pjūvis. Tarp tokių sprendimų kūrėjų yra lietuviškų startuolių, tačiau plėtrą jie perkėlė už Europos ribų – reguliacinis spaudimas per didelis.
Kitoje pusėje – ta pati technologija be sutikimo. Nukopijuotas balsas ir kalbėjimo maniera leidžia vienu metu kalbėtis su dešimtimis tūkstančių žmonių, kurie neįtaria, kad pašnekovas negyvas. Laidos vedėja Rena Saribekian-Kinderė pasakoja ir apie savo eksperimentą: ji apmokė dvynį investavimo temomis ir paprašė kolegų jį paklausinėti. Rezultatas, jos vertinimu, nebuvo toli nuo tiesos. Savo dvynį jau kuria ir Markas Zuckerbergas – kad galėtų bendrauti su daugeliu žmonių vienu metu.
Kodėl taisyklės vėluoja ir kodėl skubėjimas nepadeda
Reguliacija naujoje srityje neišvengiamai vėluoja, nes prieš taisykles visuomenė turi apsispręsti, kas jai priimtina. „Prieš reguliavimą reikia žmonėm filosofiškai apsispręsti, kas yra priimtina, ko nėra”, – sako Ilja Laurs.
Tai vyksta lėtai – per debatus, laidas, apklausas ir pokalbius. Europos problema, jo požiūriu, yra atvirkštinė seka: taisyklės nupiešiamos anksčiau, nei žmonės patys supranta, ko nori. Kaip pavyzdį jis nurodo slapukų sutikimo langus, kurie erzina kasdien, o privatumo realiai nepadidina.
Iš to seka atsargi išvada apie artimiausius metus. Aspektų, kurių anksčiau nematėme, tiek daug, kad vienu įstatymu jų sutvarkyti neįmanoma. „Tie laukiniai vakarai neišvengiami yra.”
Kuo daugiau galima kopijuoti, tuo brangesnis originalas
Sintetinė medija nėra vien istorija apie tai, kad dirbtinis intelektas išmoko piešti, rašyti ir kurti muziką. Tai istorija apie tai, kur persikelia vertė.
Kai techniškai kokybišką kūrinį galima pagaminti per kelias minutes, pats gebėjimas jį pagaminti nustoja būti retas. Lieka tai, ko pagaminti negalima: kilmė, istorija, autentiškumas ir žmogaus asmenybė. Pasaulyje, kuriame vis daugiau turinio kuria mašinos, brangiausias jame gali tapti būtent žmogus.
Dažni klausimai
Kas yra sintetinė medija?
Tai turinys, sukurtas ne žmogaus, o dirbtinio intelekto: muzika, tekstai, audioknygos, reklamos, animacija ir filmai. Terminas apima visą spektrą – nuo kelių sekundžių klipo iki pilno metro filmo.
Ar dirbtinio intelekto sukurtą kūrinį galima apsaugoti autorių teisėmis?
Vieningo atsakymo nėra. Skirtingi teismai priėmė priešingus sprendimus: vieni pripažino, kad panaudojus kūrinius apmokymui autoriams reikia mokėti, kiti konstatavo, kad AI sukurtas turinys apskritai negali būti apsaugotas.
Ar sintetinė muzika jau skamba srautinėse platformose?
Taip. AI platformos per metus išleidžia milijardus kūrinių – dešimt kartų daugiau, nei licencijuota didžiuosiuose kataloguose.
Ar dirbtinis intelektas pakeis aktorius?
Aktoriaus 3D skenas jau naudojamas, o dalis atlygio virsta vienkartine išmoka. Kol žiūrovas atpažįsta veidą ir vardą, studijos moka, tačiau paskata investuoti į naujas kino žvaigždes mažėja.
Kas yra skaitmeninis dvynys?
Tai skaitmeninė žmogaus kopija, apmokyta jo duomenimis. Medicinoje ji gali padėti parinkti gydymą, kasdienėje komunikacijoje – atsakinėti už žmogų.
