JAV skola pasiekė 40 trln. dolerių – tai simbolinė riba. Tuo pat metu Kinija stiprina pozicijas humanoidinės robotikos srityje, o technologijų rinkos laukia naujausių „Nvidia“ rezultatų. Naujausioje „Investicijų pulso“ laidoje Greta Vislockytė ir Ilja Laurs analizuoja tris procesus, galinčius turėti reikšmingą poveikį investuotojams – nuo JAV skolos ir palūkanų normų iki naujos robotikos rinkos bei visam AI sektoriui svarbių „Nvidia“ prognozių.
JAV skola pasiekė 40 trln. dolerių – kodėl tai svarbu investuotojams?
JAV skola pasiekė 40 trln. dolerių, kaip skelbia JAV iždo departamento duomenys. Pats skaičius įspūdingas, bet toks didelis, kad tampa beveik abstraktus – kol jo su kažkuo nepalygini. 40 trln. prilygsta visam metiniam Amerikos bendrajam vidaus produktui, o vien skolos aptarnavimas šaliai kainuoja apie 1 trln. dolerių per metus. Palyginimui: visą Irano karą Pentagonas prašė finansuoti už 50 mlrd. Padalinus bendrą skolą kiekvienam amerikiečiui, tektų apie 120 tūkst. dolerių – retas per visą gyvenimą tiek banke turi.
Ilja Laurs laidoje pabrėžia, kad investuotojams svarbesnis ne absoliutus skaičius, o skolos santykis su ekonomika ir vis brangstantis aptarnavimas. Kuo didesnė pajamų dalis eina palūkanoms, tuo mažiau lieka infrastruktūrai, socialinėms programoms ar gynybai.
Priežastis paprasta: valstybė išleidžia daugiau, nei surenka. Mokesčių surenkama apie 5,6 trln., o išleidžiama apie 7,4 trln. dolerių, ir tas atotrūkis virsta nauja skola. JAV sąmoningai pasirinko agresyvaus skolinimosi modelį, kuris pasiteisina tol, kol ekonomika auga greičiau nei skolos našta. Bet čia ir slypi rizika: ekonomikai sulėtėjus ar atėjus recesijai, palūkanos gali pralenkti augimą, ir tuomet vis didesnė mokesčių dalis eitų ne valstybės funkcijoms, o tiesiog skolai aptarnauti.
Kaip JAV gali suvaldyti skolą?
Kai JAV skola pasiekė 40 trln. dolerių, valdžiai lieka nedaug realių sprendimų. Teoriškai kelių yra keli: didinti mokesčius, mažinti išlaidas, spausdinti daugiau pinigų arba toliau refinansuoti skolą naujomis obligacijomis. Kiekvienas turi savo kainą.
Kaip jau rašėme apie centrinių bankų pinigų spausdinimą, agresyvus pinigų pasiūlos didinimas skatina infliaciją ir mažina pasitikėjimą doleriu – o skolą superka ne tik amerikiečiai, bet ir kitos šalys, tad grąžinus nuvertėjusiais pinigais kreditoriai antrą kartą skolinti nebenori. Mokesčių didinimas politiškai nepopuliarus, tad prie jo griebiamasi paskutinėje eilėje. Lieka nuolatinis refinansavimas, kuris tampa vis brangesnis, kai investuotojai už paskolintus pinigus reikalauja didesnio pajamingumo.
Būtent čia skolos tema tiesiogiai susijungia su palūkanų normomis. Kuo brangiau JAV tenka skolintis, tuo sunkesnė aptarnavimo našta, o aukštesnės palūkanos veikia praktiškai visą ekonomiką – nuo būsto kreditų ir verslo finansavimo iki akcijų bei obligacijų vertinimų. Šiuo metu pajamingumas sukasi apie 5 %, tačiau laidoje aptariama trajektorija gali vesti į 6–7 % – teritoriją, kurios poveikio rinkoms dar nesame matę.
Tai kelia ir kitą aktualų klausimą: ar JAV obligacijos tebėra tokia pati saugi portfelio dalis, kokia buvo laikomos dešimtmečius? Ilgą laiką jos atrodė kone šventas grialis – stabilu ir garantuota. Paskutiniai metai šį požiūrį verčia persvarstyti: obligacijos ėmė svyruoti beveik kaip akcijos, o uždirba gerokai mažiau. Tai svarbu ne tik profesionalams – nemaža dalis pensijų fondų, kuriuose guli žmonių santaupos, laikoma būtent valstybinėse obligacijose. Atsakymas į augantį neapibrėžtumą, kaip visada, – diversifikacija ir kiek aktyvesnis portfelio valdymas.
Kinija atidaro humanoidinių robotų erą
Antroji didelė laidos tema – robotika, kuri iš tolimos ateities vizijos pamažu virsta atskira investicine kategorija. Postūmį davė Kinijos gamintoja „Unitree“, žinoma dėl keturkojų robotų, bet turinti gerokai platesnių ambicijų. Bendrovės akcijos IPO dieną šoktelėjo penkis kartus, o įvertinimas siekė 50 mlrd. dolerių. Tai pirmoji grynai humanoidų robotikos kompanija biržoje, ir kai net pavieniai investuotojai ją komerciškai vertina, tai jau signalas.
Dar iškalbingesnė Kinijos pozicija – kaip jau aptarėme Azijos technologijų renesanso apžvalgoje, Kinija sparčiai stiprina pozicijas naujose technologijų srityse. Laidoje minima, kad apie 97 proc. visų pasaulio humanoidinių robotų šiuo metu pagaminama būtent ten. Rinka dar labai ankstyvos stadijos, bet skaičius rodo, kad šalis robotikoje ne tik vejasi Vakarus, o kai kuriais aspektais pradeda juos lenkti. Savas ambicijas jau paskelbė ir kitos didžiosios Kinijos bendrovės, tarp jų „BYD“ bei telefonų gamintojas „Honor“.
Vis dėlto investuotojams verta nepasiduoti FOMO. Pačios „Unitree“ vadovas prognozuoja, kad iki realios humanoidų monetizacijos gali prireikti nuo dvejų iki dešimties metų, o visas sektorius kol kas tešnekasi apie maždaug 19 tūkst. vienetų, didele dalimi – siuntų robotų. Pirmieji masiniai pritaikymo atvejai greičiausiai atsiras ten, kur darbo sąlygos žmogui sudėtingos arba kur rutininį darbą lengviausia pakeisti – gamyboje, logistikoje, pakavime ir pristatyme.
„Tesla“ laukia savo momento
Humanoidinių robotų lenktynėse negalima ignoruoti ir „Tesla“, kurios vertinimas jau seniai grindžiamas ne vien elektromobiliais. Viena svarbiausių Elono Musko žadamų augimo krypčių – „Optimus“ humanoidiniai robotai, o gamybos pajėgumai Teksase jau ruošiami būtent jų gamybai.
Realūs verslo modeliai pamažu randasi ir kitur. San Franciske jau veikia bendrovė, kuri namų valymo robotą siūlo užsisakyti kaip pavėžėjimą programėlėje, o didžiosios pramonės įmonės, tarp jų „BMW“ ir „Mercedes“, jau paskelbė apie humanoidų programas savo gamyklose. Masinės robotų ekonomikos dar nėra, bet technologijų tempai rodo, kad ilgalaikės prognozės trumpėja greičiau nei tikėtasi. Kvantiniai kompiuteriai kadaise buvo „už trisdešimties metų“, paskui „už dešimties“, o naujausi „Google“ pareiškimai jau kalba apie penkerius.
„Nvidia“ rezultatai – testas visam AI sektoriui
Trečiasis svarbus įvykis – naujausi „Nvidia“ pajamos, šoktelėjusios 106 proc., finansiniai rezultatai. Bendrovės mastas toks didelis, kad ketvirčio ataskaita nebėra vienos įmonės reikalas – investuotojai ją vertina kaip viso dirbtinio intelekto ir technologijų sektoriaus būklės indikatorių. Laidoje ji netgi palyginama su orų prognoze visai rinkai.
Svarbu ne tik tai, kiek „Nvidia“ uždirbo praėjusį ketvirtį. Dar labiau rinka laukia prognozių ateinančiam ketvirčiui: kokią paklausą bendrovė mato, kaip keičiasi užsakymų srautai ir ką jos vadovybė sako apie AI infrastruktūros perspektyvas. „Nvidia“ turi išskirtinai gilų matomumą visoje tiekimo grandinėje, todėl jos žodžiai tampa signalu ne tik pačios akcijoms, bet ir platesniam sektoriui.
Statistiškai rinka įkainojo apie 5,4 % akcijų judėjimą po atsiskaitymo, tačiau lūkestis nėra faktas. Reakcija tikrai bus grandininė – kartu su „Nvidia“ gali judėti ir kitos su AI infrastruktūra, lustais bei duomenų centrais susijusios bendrovės.
Trys temos – viena kintanti investavimo aplinka
Tai, kad JAV skola pasiekė 40 trln. dolerių, kartu su Kinijos robotikos proveržiu ir „Nvidia“ rezultatais, iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip trys skirtingos istorijos. Jas jungia vienas klausimas – kaip sparčiai keičiasi aplinka, kurioje investuotojai priima sprendimus.
Vienoje pusėje – didėjanti valstybių skola, palūkanų ir obligacijų rizika. Kitoje – technologijos, galinčios sukurti visiškai naujas ekonomikos šakas ir pakeisti darbo bei gamybos modelius. O tarp jų – milžiniškos bendrovės, kurių rezultatai jau paveikia ne tik atskiras akcijas, bet ir visos rinkos kryptį.
Plačiau apie tai, kaip JAV skola pasiekė 40 trln. dolerių, apie Kinijos robotikos proveržį, „Unitree“, „Tesla“ ir tai, ko rinkos laukia iš „Nvidia“ – naujausioje „Investicijų pulso“ laidoje su Greta Vislockyte ir Ilja Laurs.
Norintiems diversifikuoti portfelį šioje neapibrėžtoje aplinkoje – sužinokite daugiau apie investavimo galimybes su Nextury.
Laidos dalyviai dalijasi asmeninėmis įžvalgomis ir nuomone. Tai nėra investavimo rekomendacija ar finansinis patarimas – prieš priimdami sprendimus įvertinkite savo situaciją ir, jei reikia, pasitarkite su licencijuotu patarėju.
