Pirmosios „SpaceX“ prekybos savaitės biržoje jau pateikė atsakymų, kurių investuotojai laukė ne vienerius metus. Po rekordinio susidomėjimo ir didelių kainos svyravimų rinka pamažu pradeda formuoti realesnį bendrovės vertinimą. Tačiau tai – tik viena iš temų, kuri šiandien formuoja pasaulio finansų rinkas.
Naujausiame „Investicijų pulso“ epizode Greta Vislockytė ir Ilja Laurs aptaria ne tik „SpaceX“ ateitį, bet ir tai, kaip indeksai, geopolitika, infliacija bei dirbtinis intelektas tampa vis labiau susiję tarpusavyje.
„SpaceX“: po euforijos ateina rinka
Po vieno laukiamiausių IPO istorijoje „SpaceX“ akcijos patyrė tai, kas dažnai nutinka po didelio susidomėjimo – rinka pradėjo ieškoti tikrosios kainos.
Pirmosiomis prekybos dienomis investuotojų paklausa gerokai viršijo pasiūlą, todėl akcijos šovė aukštyn. Vėliau sekė korekcija, o šiandien jau galima kalbėti apie kur kas objektyvesnį rinkos vertinimą.
Laidoje aptariama, kodėl IPO dienos kaina dar nereiškia tikrosios įmonės vertės ir kodėl pirmosios savaitės po listingo dažnai būna emocijų, o ne fundamentų laikotarpis.
Kodėl vienas sprendimas gali pakelti akciją 4 procentais?
Dar viena svarbi tema – „Google“ įtraukimas į „Dow Jones“ indeksą.
Daugeliui investuotojų indeksai atrodo tik statistiniai rodikliai, tačiau realybėje jų įtaka rinkoms yra milžiniška. Vos paskelbus apie įtraukimą į vieną svarbiausių pasaulio indeksų, „Google“ akcijos pastebimai pabrango.
Priežastis paprasta – milijardus valdantys ETF ir indeksiniai fondai privalo automatiškai įsigyti naujai į indeksą įtrauktas bendroves. Tai sukuria didžiulę papildomą akcijų paklausą.
Laidoje aiškinama, kaip veikia indeksai, kuo skiriasi ETF nuo pavienių akcijų ir kodėl indeksų sudarymas gali turėti didesnę įtaką nei pačios įmonės finansiniai rezultatai.
Nafta atpigo, bet infliacijos problema niekur nedingo
Nors Irano konflikto įtampa pastaruoju metu kiek sumažėjo, o naftos kainos grįžo arčiau prieškarinio lygio, investuotojai dar negali atsipalaiduoti.
Energetikos kainų šokai jau spėjo paveikti infliacijos lūkesčius, o centriniai bankai vis dar laikosi atsargios pozicijos dėl palūkanų normų.
Diskusijoje pabrėžiama, kad infliacija paprastai kyla greitai, tačiau mažėja gerokai lėčiau. Todėl tiek Europoje, tiek JAV tikėtina, kad aukštesnės palūkanų normos išliks ilgiau, nei daugelis tikėjosi dar prieš kelis mėnesius.
Europa pagaliau pradeda keistis?
Viena įdomiausių laidos dalių – diskusija apie Europos konkurencingumą technologijų srityje.
Po JAV sprendimų apriboti pažangiausių dirbtinio intelekto modelių prieinamumą už Amerikos ribų Europos Sąjunga pradėjo ieškoti būdų stiprinti savo technologinį savarankiškumą.
Pirmieji žingsniai – mažesnė reguliacinė našta verslui, paprastesnės taisyklės bankams ir iniciatyvos lengvinti kapitalo judėjimą.
Pasak Iljos Laurso, vien didesnių investicijų nepakanka. Tikrasis proveržis įmanomas tik tuomet, kai mažėja perteklinis reguliavimas ir verslui sudaromos sąlygos greičiau kurti inovacijas.
Ką visa tai reiškia investuotojams?
Šiandien investuotojai stebi ne vien įmonių rezultatus.
„SpaceX“ IPO, „Google“ įtraukimas į indeksą, geopolitiniai konfliktai, centriniai bankai ir dirbtinio intelekto reguliavimas tampa vienos bendros dėlionės dalimis.
Būtent gebėjimas matyti šiuos ryšius leidžia geriau suprasti, kodėl rinkos juda taip, kaip juda, ir kokios tendencijos gali formuoti artimiausius metus.
Naujausias „Investicijų pulso“ epizodas parodo, kad šiandien finansų rinkose vienodai svarbūs tampa technologijų proveržiai, geopolitiniai sprendimai ir kapitalo srautai. Investuotojams belieka ne tik sekti naujienas, bet ir suprasti, kaip jos tarpusavyje susijusios.
