Tęsiame kassavaitinę „Nextury TV“ rubriką „Investicijų pulsas“, kurioje kiekvieną savaitę apžvelgiame svarbiausius įvykius, formuojančius pasaulio finansų rinkas ir investuotojų sprendimus. Šio formato tikslas – padėti atsijoti informacinį triukšmą ir suprasti, kokie makroekonominiai, geopolitiniai bei technologiniai procesai iš tiesų daro įtaką kapitalo rinkoms. Kiekvienoje laidoje analizuojame pagrindinius rinkų signalus – nuo centrinių bankų politikos ir palūkanų normų iki žaliavų kainų, obligacijų pajamingumų, technologijų sektoriaus pokyčių ir naujų investicinių tendencijų.
Šiame epizode verslininkas ir investuotojas Ilja Laurs kartu su ryšių su investuotojais partnere Greta Vislockyte aptaria vieną aktualiausių šių dienų temų – eskaluojantį konfliktą Vidurio Rytuose ir jo poveikį finansų rinkoms. Geopolitinė įtampa vėl iškėlė klausimą, kuris kiekvieną kartą tampa itin svarbus investuotojams: kaip tokie įvykiai veikia kapitalo rinkas ir kokių pokyčių galima tikėtis artimiausiu metu.
Istoriškai geopolitiniai konfliktai dažnai sukelia staigius sukrėtimus – pirmiausia žaliavų rinkose. Ir šį kartą pirmoji reakcija buvo gana prognozuojama: naftos ir dujų kainos šoktelėjo, aukso paklausa išaugo, sustiprėjo JAV doleris, o JAV obligacijų rinkoje pasirodė išpardavimo ženklų. Tačiau kartu matome ir paradoksą – akcijų rinkos reagavo kur kas ramiau, nei daugelis tikėjosi. Tai kelia klausimą, ar investuotojai jau priprato prie geopolitinio nestabilumo, ar rinkos paprasčiausiai vertina, kad šis konfliktas neturės ilgalaikių ekonominių pasekmių.
Norint suprasti dabartinę situaciją, verta atsigręžti į istoriją. Finansų rinkose ne kartą matėme, kad geopolitiniai konfliktai, nors ir sukelia trumpalaikius sukrėtimus, kartais tampa ir ekonomikos ciklų lūžio taškais. Dažnai minima paralelė su 2003 metų Irako karu, kai prieš konfliktą JAV akcijų rinkos stagnavo, tačiau vėliau ekonomikos aktyvumas ir investicijos pradėjo sparčiau augti. Tokios istorijos pamokos skatina investuotojus vertinti geopolitinius įvykius ne tik emocingai, bet ir per platesnę ekonominių procesų prizmę.
Svarbus veiksnys šiame kontekste yra energetika. Naftos ir dujų kainų augimas greitai persikelia į visą ekonomiką, nes energijos kainos yra viena reikšmingiausių infliacijos sudedamųjų dalių. Tai reiškia, kad geopolitinė įtampa gali paveikti ir centrinių bankų sprendimus – ypač JAV Federalinio rezervo planus mažinti palūkanų normas. Tuo pačiu metu rinkose matome ir kitą svarbų procesą – augantį JAV obligacijų pajamingumą, kuris keičia kapitalo srautus tarp skirtingų turto klasių ir daro įtaką tiek valiutoms, tiek akcijų rinkoms.
Šiuolaikiniai konfliktai vis labiau susiję ir su technologijomis. Dirbtinis intelektas tampa svarbia geopolitinės konkurencijos dalimi, o diskusijos apie jo naudojimą gynybos technologijose jau vyksta tarp didžiausių technologijų kompanijų ir valstybių institucijų. Tuo pat metu Kinija atvirai kalba apie robotizuotų kariuomenių kūrimą, o tai gali iš esmės pakeisti gynybos pramonės raidą per artimiausius dešimtmečius. Technologijų, geopolitikos ir kapitalo susikirtimas gali tapti vienu svarbiausių veiksnių, formuojančių naują pasaulio ekonomikos etapą.
Vis dėlto viena svarbiausių investavimo pamokų, kuri kartojasi per kiekvieną krizę, yra paprasta: didžiausias investuotojo priešas dažnai yra emocija. Staigūs geopolitiniai įvykiai sukelia impulsą greitai reaguoti – parduoti aktyvus arba kardinaliai keisti strategiją. Tačiau istorija rodo, kad būtent tokie sprendimai dažniausiai kainuoja brangiausiai. Todėl šiandien svarbiausias klausimas yra ne tik kas vyksta pasaulyje, bet ir kaip į tai turėtų reaguoti investuotojai.
Apie tai, kaip geopolitika, energetika, obligacijų rinka ir dirbtinis intelektas vienu metu formuoja naują finansų rinkų realybę, plačiau kalbama naujausiame „Nextury TV“ epizode „Investicijų pulsas“, kurį rasite Nextury TV Youtube kanale: https://youtu.be/OhCTqe0YPOY
