Centriniai bankai tyliai spausdina pinigus – JAV ir Europos pinigų pasiūla (M2) pasiekė istorinius rekordus, o tai reiškia, kad kiekvienas santaupose laikomas euras ar doleris palaipsniui praranda perkamąją galią. Šiame „Investicijų pulso” epizode Greta Vislockytė ir Ilja Laurs aiškina, kodėl taip vyksta ir ką tai reiškia investuotojui.
JAV ekonomikoje šiuo metu cirkuliuoja apie 23 trilijonus dolerių – daugiau nei bet kada istorijoje. Prieš keletą metų buvo 20. Europoje pinigų kiekis irgi rekordinis: 16 trilijonų eurų vietoj 10 prieš kelerius metus.
Skaičiai atrodo abstraktūs, kol nepagalvoji, ką jie reiškia tavo santaupoms. Kai pinigų daugėja, o prekių kiekis nesikeičia, kiekvienas euras perka mažiau. Lietuvos taupytojui tai svarbu tiek pat, kiek amerikiečiui – pinigai banko sąskaitoje tyliai praranda vertę.
Kas yra M2 pinigų agregatas ir kodėl jis auga
M2 – tai bendras pinigų kiekis ekonomikoje: grynieji, banko sąskaitos, trumpalaikiai indėliai. Didžioji jo dalis atsiranda ne spausdinimo mašinoje. Ją sukuria bankų kreditai – kai bankai skolina daugiau, apyvartoje atsiranda daugiau pinigų.
Įdomiausia, kad JAV tai vyksta atvirai ir vadinama QE. Europa oficialiai daro priešingai, tai yra QT, bet pinigų kiekis vis tiek auga. Kaip taip išeina ir kuriai Atlanto pusei tai kainuos brangiau, Greta Vislockytė ir Ilja Laurs aiškina 10:50 laidoje.
Kodėl krenta dolerio kursas
Per pastaruosius metus doleris atpigo, ir tai dažnai nurašoma geopolitikai ar naftos kainoms. Bet yra paprastesnis paaiškinimas. Pinigų kiekio augimas JAV ir Europoje pakankamai stipriai koreliuoja su valiutų kursu – kur daugiau prispausdinama, ten valiuta silpnesnė.
Ką tai reiškia lietuviui, kuris laiko santaupas doleriais arba investuoja į JAV akcijas – 16:36 laidoje.
Google degina pinigus: ženklas visai rinkai
Google pirmą kartą per visą istoriją užfiksavo neigiamą pinigų srautą – leidžia daugiau, nei uždirba. Priežastis paprasta: didžiausios per visą korporacijos istoriją investicijos į AI infrastruktūrą. Akcijos po atsiskaitymo krito 7 %, Tesla – net 15 %. Investuotojai dabar renkasi binariškai: arba ši kompanija už penkerių metų valdys pasaulį, arba mega investicijos neatsipirks.
Ką daryti, kai centriniai bankai tyliai spausdina pinigus
Kai centriniai bankai tyliai spausdina pinigus ir pinigų pasiūla auga greičiau nei realioji ekonomika, grynieji pinigai bei žemos palūkanos sąskaitos ilgainiui praranda vertę infliacijos naudai. Tai nereiškia, kad reikia panikuoti, tačiau verta įvertinti, kiek santaupų laikoma forma, kuri neduoda grąžos, viršijančios infliaciją. Realų turtą – akcijas, fondus ar nekilnojamąjį turtą – turintys investuotojai istoriškai geriau apsaugo perkamąją galią ilgu laikotarpiu, tačiau kiekvienas sprendimas priklauso nuo asmeninės rizikos tolerancijos ir laiko horizonto.
Dažnas klausimas: ar mano santaupos saugios?
Trumpas atsakymas – santaupos nedingsta, tačiau jų perkamoji galia gali mažėti, jei palūkanos nespėja kompensuoti infliacijos. Todėl dalis finansų patarėjų rekomenduoja nelaikyti visų ilgalaikių santaupų vien grynaisiais ar žemos palūkanos sąskaitose, o dalį portfelio paskirstyti tarp skirtingų turto klasių. Kol centriniai bankai tyliai spausdina pinigus, protingiausia strategija dažnai yra ne panika, o apgalvota diversifikacija.
