Technologijoms sparčiai tobulėjant, sukčiavimo metodai tampa vis sudėtingesni ir sunkiau atpažįstami. Tai, kas dar prieš keletą metų atrodė kaip scenarijus iš technologinio trilerio, šiandien tampa realybe: dirbtinis intelektas gali imituoti balsą, sukurti tikroviškus vaizdo įrašus ar net padėti vykdyti finansines apgaules. Naujausiame Nextury NEWS epizode apie tai kalbamės su finansinių nusikaltimų prevencijos ekspertu Mindaugu Petrausku.
Per daugiau nei du dešimtmečius finansų pasaulis pasikeitė kardinaliai. Jei anksčiau nusikaltėliai siekdavo patekti į fizinius seifus ar vogti grynuosius pinigus, šiandien didžioji dalis lėšų yra skaitmeninėje erdvėje – banko sąskaitose, programėlėse ir investicinėse platformose. Tai reiškia, kad keičiasi ir nusikaltimo būdai. Mindaugas pasakoja, kad dabar svarbiausia ne įsilaužti į sistemą, o priversti žmogų pačiam atiduoti prieigą prie savo pinigų.
Vienas ryškiausių šių dienų pavyzdžių – investicinis sukčiavimas. Žmonėms siūlomos patrauklios galimybės investuoti į akcijas, kriptovaliutas ar kitus finansinius instrumentus, tačiau platformos dažnai būna tik profesionaliai sukurtos kopijos. Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo realu: vartotojas mato savo „augantį“ investicinį portfelį, gauna patarimus iš tariamų brokerių, o tik po kelių mėnesių supranta, kad pinigai jau seniai dingę.
Kitas dažnai pasitaikantis modelis – romantinis sukčiavimas. Nusikaltėliai kuria emocinį ryšį, mėnesius bendrauja su aukomis ir tik vėliau paprašo finansinės pagalbos ar pasiūlo „patikimą“ investavimo galimybę. Tokios istorijos neretai baigiasi didžiuliais finansiniais nuostoliais.
Tačiau finansiniai nusikaltimai neapsiriboja tik pavieniais žmonėmis. Verslo pasaulyje vis dažniau pasitaiko vadinamasis „business email compromise“ sukčiavimas. Įsilaužę į įmonių susirašinėjimą, nusikaltėliai gali stebėti finansines operacijas ir tinkamu momentu pateikti identiškai atrodančią sąskaitą, tik su pakeistais banko rekvizitais. Tokiu būdu įmonės kartais praranda šimtus tūkstančių ar net milijonus eurų.
Pokalbyje taip pat nagrinėjame, kaip dirbtinis intelektas keičia sukčiavimo kraštovaizdį. Deepfake technologijos leidžia sukurti itin tikroviškus vaizdo ir garso įrašus, todėl ateityje gali būti dar sunkiau atskirti tikrą žmogų nuo dirbtinai sugeneruoto. Mindaugas perspėja, kad net paprastas 10-15 sekundžių balso įrašas gali būti panaudotas kuriant skaitmeninį jūsų balso kloną.
Vis dėlto yra ir gerų naujienų. Finansų institucijos vis aktyviau diegia dirbtinio intelekto sprendimus pinigų plovimo prevencijai, kurie analizuoja klientų elgesio modelius ir padeda aptikti netipines operacijas. Tokios technologijos leidžia greičiau pastebėti įtartinus sandorius ir sumažinti nusikalstamų veiklų riziką.
Ką galime padaryti mes patys? Mindaugas pateikia paprastą, bet itin svarbų patarimą: perimti iniciatyvą. Jei gaunate netikėtą skambutį iš „banko“, prašymą pervesti pinigus ar žinutę iš pažįstamo žmogaus – sustokite ir patikrinkite informaciją kitu kanalu. Perskambinimas, papildomas patikrinimas ar kelių minučių pauzė dažnai gali išgelbėti nuo rimtų finansinių nuostolių.
Jeigu norite suprasti, kaip atpažinti šiuolaikinius finansinius spąstus ir apsaugoti save bei savo aplinkinius, kviečiame žiūrėti visą pokalbį su Mindaugu Petrausku NexturyTV YouTube kanale: https://youtu.be/QDGLz8J7C40
