Pastarosiomis savaitėmis pasaulio naujienų srautas užpildytas geopolitine įtampa. Konfliktas Vidurio Rytuose, augančios naftos kainos, diskusijos apie infliacijos sugrįžimą ir centrinių bankų sprendimus – visa tai turėtų kelti rimtą nerimą finansų rinkoms. Tačiau įdomiausia tai, kad rinkos kol kas reaguoja gana santūriai.
Akcijų indeksai svyruoja, tačiau dramatiškos panikos nematyti. Kai kuriais atvejais reakcija netgi atrodo neįprastai rami. Technologijų sektorius demonstruoja netikėtą atsparumą, o didžiausi judesiai vyksta ne akcijų, o obligacijų rinkoje. Būtent čia formuojasi signalai, kurie gali turėti didesnę įtaką investuotojų portfeliams nei kasdienės antraštės apie geopolitiką.
Šią paradoksalią situaciją savo naujausioje kassavaitinėje „Investicijų pulsas“ laidoje aptaria verslininkas ir investuotojas Ilja Laurs bei ryšių su investuotojais partnerė Greta Vislockytė. Pokalbyje analizuojama, kaip konfliktai geopolitikoje persiduoda į energetikos rinkas, kaip energetika veikia infliaciją, o infliacija – centrinių bankų sprendimus ir visos finansų sistemos kryptį.
Istoriškai geopolitiniai konfliktai pirmiausia atsispindi būtent energetikos rinkose. Naftos kainos įtampą reaguoja beveik akimirksniu, o jų pokyčiai gana greitai persiduoda į infliacijos lūkesčius. Energetika sudaro reikšmingą infliacijos dalį tiek Europoje, tiek JAV, todėl net ir santykinai nedidelis naftos kainos pokytis gali pakeisti centrinių bankų politikos trajektoriją.
Pastaraisiais mėnesiais investuotojai jau buvo pradėję tikėti, kad infliacijos problema Vakaruose artėja prie pabaigos ir kad palūkanų normos artimiausiu metu gali būti toliau mažinamos. Tačiau energetikos kainų augimas gali pakeisti šią trajektoriją. Jei infliacijos spaudimas vėl sustiprėtų, centriniai bankai gali būti priversti ilgiau išlaikyti aukštas palūkanas arba netgi svarstyti jų didinimą. Tokie lūkesčiai iš karto keičia investuotojų elgesį ir kapitalo judėjimą tarp skirtingų turto klasių.
Todėl šiandien ypač svarbi tampa obligacijų rinka. Kai investuotojai pradeda tikėti, kad palūkanos gali išlikti aukštos ilgiau nei tikėtasi, obligacijų kainos krenta, o jų pajamingumas kyla. Šie procesai dažnai vyksta greičiau nei akcijų rinkoje ir tampa ankstyvu ekonominių pokyčių indikatoriumi.
Įdomu ir tai, kad geopolitinė įtampa šį kartą jautriausiai paveikė Azijos rinkas. Tai susiję su energetikos tiekimo grandinėmis ir regiono priklausomybe nuo naftos importo. Pavyzdžiui, dalis Kinijos importuojamos naftos keliauja būtent per regionus, kuriuose šiandien didėja geopolitinė rizika. Net jei realių tiekimo sutrikimų dar nėra, vien pati jų galimybė jau keičia investuotojų vertinimus.
Tuo pat metu technologijų sektorius rodo netikėtą atsparumą. Istoriškai didesnio neapibrėžtumo laikotarpiais technologijų akcijos dažnai krenta stipriau nei tradicinės pramonės įmonės, nes jos laikomos rizikingesnėmis. Tačiau šį kartą situacija atrodo kitokia – Nasdaq indeksas kai kuriais laikotarpiais svyruoja net mažiau nei klasikiniai pramonės indeksai.
Viena iš galimų priežasčių – milžiniška dirbtinio intelekto investicijų banga, kuri jau dabar keičia technologijų sektoriaus finansavimo mastą. Didžiosios technologijų kompanijos investuoja į AI infrastruktūrą tokiais mastais, kokių rinka seniai nematė. Kalbama apie šimtų milijardų ir net trilijono dolerių dydžio projektus – duomenų centrus, skaičiavimo infrastruktūrą ir visą technologinę ekosistemą, kuri bus reikalinga dirbtinio intelekto plėtrai.
Dar įdomiau tai, kad dalis šių projektų finansuojama ne per naujas akcijų emisijas, o per korporacijų obligacijas. Tai rodo, kad technologijų įmonės pasirengusios skolintis didžiules sumas, tikėdamos ilgalaike šių investicijų grąža. Tokie finansavimo mastai kai kurių analitikų lyginami su didžiausiais infrastruktūros investicijų laikotarpiais istorijoje.
Visa tai vyksta tuo metu, kai informacinėje erdvėje dominuoja nuolatinis naujienų triukšmas. Antraštės keičiasi kas kelias valandas, o emocinis fonas svyruoja tarp panikos ir optimizmo. Tačiau investuotojams svarbiausia suprasti, kad ilgalaikę grąžą dažniausiai lemia ne momentinės naujienos, o struktūriniai ekonomikos procesai.
Būtent apie šią platesnę perspektyvą ir kalbama naujausiame „Investicijų pulsas“ epizode. Tai pokalbis apie tai, kaip geopolitika, energetika, infliacija, obligacijų rinka ir dirbtinio intelekto investicijos vienu metu keičia pasaulio finansų sistemą. Norint suprasti, kas šiandien iš tikrųjų vyksta rinkose ir kokie procesai gali formuoti artimiausių metų investavimo aplinką, verta išgirsti visą šią diskusiją.
Visą laidą žiūrėkite: https://youtu.be/FFWrk0uOVXY
